Dviračiai
Degalai brangsta, miestų užterštumas didėja ir žmonės vis dažniau persėda ant dviračių. Jei ir jūs norite pradėti sveikesnį gyvenimo būdą, dviratis – puikus pasirinkimas. Tik, kaip paprastai būna, pirmiausia reikia apsispręsti kaip dažnai, kokias keliais riedėsite ir kiek galite išleisti pinigų šiai ekologiškai transporto priemonei.
Kategorijos
Suaugusiems skirti dviračiai skirstomi į kalnų, hibridinius, turistinius, miesto dviračius ir tokius, kuriuos dažnai norisi pavadinti egzotiniais (tandeminiai, velomobiliai ir pan.) Atskira kategorija – sportiniai dviračiai, kurie, priklausomai nuo rungties, gali būti triatlono, greitojo nusileidimo, treko, plento ir t.t. Kiekvienas jų pritaikytas konkrečiai trasai ir privalo atitikti griežtus tarptautinius techninius reikalavimus. Nė vienas dviračių tipas netinka visoms kategorijoms, tad jeigu ruošiatės važinėti skirtingomis trasomis, teks ieškoti kompromisų. Arba kelių skirtingų dviračių.
Natūralu, kad pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kam jums apskritai reikia dviračio: kasdienėms kelionėms į darbą, trumpoms savaitgalio išvykoms ar turistiniams atostogų žygiams. Ir, žinoma, visai kitokį dviratį turėtumėte pirkti ketindami siekti sporto aukštumų ar šokinėti per specialias rampas.
Svarbu ir kokiais keliais važinėsite. Jei greitai lėksite mišku – geriausias pasirinkimas bendros paskirties kalnų dviratis.
Jei kelias įvairus, pasitaiko ir smėlio, ir asfalto, ir žvyrkelių labiau tiks hibridinis dviratis.
Važiuoti plentu, be abejo, tinkamiausias plento dviratis,
... o leistis į ilgus žygius – turistinis.
Ekstremaliems važinėjimas bei triukams taip pat reikia skirtingų dviračių, priklausomai nuo to, kokį stilių renkatės.
Kainos
Labai rimtas kriterijus renkantis dviratį – jo kaina. Žinovai sako, kad jei jūsų išsirinktas, jums tinkantis ir patinkantis modelis atrodo per brangus, geriau neskubėti ir šiek tiek dar pataupyti, nei pirkti prastą. Nes kuo dviratis brangesnis, tuo geresnis ir priskiriamas aukštesnei klasei.
Didelė klaida manyti, kad galima nusipirkti paprastą, patikimą dviratį už labai mažą kainą. Galbūt jums ir nereikalingos visos šiuolaikinės naujovės, kad maloniai numintumėte nuo namų iki darbo ar sodybos, bet jų ir neturės mažiau nei 2 tūkst. Lt kainuojantis dviratis. O pigesni modeliai tarp savęs varžosi tik detalių kokybe. Specialistai teigia, kad dviratis, kurio kaina apie 1400 Lt neturės jokių naujų funkcijų, palyginus su tuo, kurio kaina 1250 Lt.
Nepamirškite, kad nusipirkę dviratį dar turėsite kažkiek pinigų išleisti atsarginei kamerai, pompai, spynai ar kitokioms smulkmenoms. Ir kad nebūna gerų spynų, kainuojančių 10 Lt. Nerizikuokite – normalių spynų kaina 100-200 Lt ir daugiau.
Lietuvoje labiausiai paplitę kalnų ir hibridiniai dviračiai, o apie juos žinovai sako: kainuojančių pigiau nei 700 Lt normalios kompanijos negamina. Gali būti kažkokios išimtys, akcijos ar specialūs pasiūlymai, tačiau labai tikėtina, kad tai bus žemiausio lygio dviratis, labiau tinkantis vaikams ar paaugliams. O gal net kalnų dviračio „maketas“, turintis visus dviračio požymius: rėmą, amortizatorių, ratus. Bet tai tik požymiai – važinėtis juo praktiškai neįmanoma.
Pigiausią, paprasčiausią dviratį, anot www.gerasdviratis.lt paskaičiavimų, galite įsigyti už 700-1100 Lt. Tokius dažniausiai renkasi žmonės, kurie nėra įsitikinę, ar ilgai važinėsis. Nebrangūs dviračiai tinka atsargiam važinėjimui po parką ar asfaltuotais keliukais, bet jokiu būdu ne varžyboms, agresyvesniam važiavimui ar ilgesniam turistiniam žygiui. Paprastai tuose modeliuose būna pigiausios klasės komponentai, kurie lūžta be perspėjimo.
Pradinio, vidutinio lygio modeliai kainuoja apie 1200-1600 Lt, tokie labiausiai paplitę ir yra geriausias pasirinkimas pradedančiam dviratininkui. Tvarkingai prižiūrimi gali tarnauti ilgai ir patikimai.
Gana patikimą dviratį turizmui galima įsigyti už 1500-2200 Lt . Žinovai sako, kad turizmui naudoti ypatingos, brangios komplektacijos dviratį nėra prasmės.
Vidutinės ir aukštesnės klasės modeliai kainuoja apie 1600-3000 Lt, jie tinka pažengusiems dviratininkams. Brangesni nei 3000 Lt dviračiai jau skirti konkrečiam važiavimo būdui, juos renkasi arba sportininkai, arba prisiekę mėgėjai.
Ar įmanoma nusipirkti naudotą gerą dviratį ir taip sutaupyti nemažai pinigų? Jei jis nebus skirtas ilgiems kasdieniams važinėjimams turbūt įmanoma. Tik svarbu atkreipti dėmesį į dviračio būklę – ar nėra pernelyg „nudrožtas“. Jei ruošiatės pirkti padėvėtą, nusiteikite iškart pakeisti padangas, kurios greičiausi dėvisi, grandinę, sutepti žvaigždutes. Galbūt uždėti patogesnę sėdynę. Jei parduodamas geras, nenudėvėtas dviratis už mažą kainą, jis gali būti vogtas, tad geriau neturėkite reikalų su sukčiais. Net jei tai padėtų sutaupyti kelis šimtus ar net tūkstantį litų. Specialistai teigia, kad gero dėvėto dviračio už 300 ar 400 Lt nenusipirksite.
Matmenys
Perkant dviratį itin svarbu tinkamai pasirinkti jį pagal savo ūgį bei svorį. Rėmo matmenys turi užtikrinti patogią sėdėseną, atsižvelgiant į važiavimo stilių.
Dauguma dviračių pritaikyti dviratininkams, sveriantiems iki 110 kg. Kalnų dviračio ir dviratininko svoris neturėtų būti didesnis nei 128 kg. Turistinio dviračio, paties turisto ir jo bagažo svoris neturėtų viršyti 150 kg. Plento dviračio ir juo važiuojančio svoris neturėtų būti didesnis nei 120 kg.
Pagal dviratininko ūgį reikėtų rinktis rėmo dydį. Standartiniai rėmų dydžiai yra: S – 150-170 cm, M – 170-185 cm, L – 180-195 cm, XL – 195 cm ir daugiau.
Paties dviračio aukštis nustatomas pagal vamzdžio, esančio po sėdyne, ilgį. Kadangi daugumos šiuolaikinių dviračių vairo aukštis nereguliuojamas, svarbiau parinkti tinkamą atstumą nuo balnelio iki vairo. O taisyklinga kojų padėtis nustatoma reguliuojant balnelio aukštį bei horizontalumą. Pasirūpinkite ir tinkamu balnelio pločiu, nes neteisingai parinktas vėliau jis gali sukelti diskomforto jausmą ar netgi rimtesnių problemų.
Priežiūra
Daugelyje parduotuvių dviračiai būna tik surinkti, bet neparuošti eksploatavimui – važinėkite tik pilnai paruoštu ir sureguliuotu dviračiu. Padangose visada turi būti rekomenduotinas oro slėgis (jis būna nurodytas ant padangos šono). Junginėdami pavaras nenaudokite jėgos, nejunginėkite jų, kai nevažiuojate.
Neplaukite dviračių aukšto spaudimo vandens srove, kad neišplautumėte tepalo. Prižiūrėkite grandinę ir žvaigždes, kad būtų švarios. Grandinę tepkite specialiu tepalu, žvaigždžių tepti nereikia. Laiku pakeiskite susidėvėjusią grandinę. Įvorės tepamos guolių tepalu pilnai jas išardžius ir išvalius seną tepalą.
Valykite purvą, susikaupusį stabdžių kaladėlėse. Ir nepamirškite laiku jų pakeisti. Dviračio perjungimo mazgus ypač gadina žiemos druskos mišinys, tad jei važinėjate per šalčius, patartina arba visiškai išvalyti važiuoklę po kiekvieno važiavimo, arba naudoti dviratį be pavarų ar su vidinėmis pavaromis.
Apranga
Ar jums reikės specialios dviratininko aprangos irgi priklauso, į kokias keliones leisitės. Pirmiausia, kelyje visada turite būti matomi, tad jei nevilkite specialios šviesą atspindinčios striukės, pasirūpinkite atšvaitais. Jei ramiai važinėjate į darbą nedideliu atstumu, pakeliui nėra jokių stačių įkalnių, speciali apranga nebūtina. Tik nevilkėkite plačių ar plevėsuojančių rūbų, kurie galėtų įsipainioti į grandinę.
Jei, vis dėlto, važinėjate daug, greitai, nelygiais keliais, jei ant dviračio sėdate bet kokiu oru ir sezonu, be specialios aprangos neišsiversite. Žinoma, pirmiausia pasirūpinkite šalmu ir dviratininkams skirtomis pirštinėmis. Jos apsaugos delnus, kurie ilgai ir skausmingai gyja, nuo traumų, sumažins neigiamą vibracijos poveikį sąnariams.
Minant pedalus tenka atlaikyti temperatūrų skirtumus, lietų, vėją, tad vienas svarbiausių aprangos pirkinių turėtų būti lengva, greitai džiūstanti dviratininko striukė, nepralaidi vėjui. Jos nugaroje dažnai būna specialios „ventiliacijos angos“, apsaugančios nuo perkaitimo ir padedančios išlaikyti pastovią kūno temperatūrą.
Ar jums reikės „kvėpuojančių“, prigludusių dviratininko marškinėlių, puikiai prakaitą sugeriančių šortų su paminkštinimais, specialių termoapatinių irgi priklauso nuo to, kokiu dviratininku žadate tapti. Bet tą jau turi parodyti jūsų asmeninė praktika.
